prūsinis

prū́sinis, -ė adj. (1), prūsìnis (2) 1. atgabentas iš Prūsijos ar Klaipėdos: Viskas pirklio giriami, geriausi, prūsiniai Žem. Prūsinę skarelę žmonai nupirk. Nebūk šykštuolis A.Vencl. Aš šiandien apsirišiu prū́sine skaruke Al. Apsiklėsk nors prūsinukè, ką jau čia tuo skarmalu užsirišai! Alk. O dar mano atsiliko skarikė prūsinùkė Prn. Kada gi atsilankys pas juos mylimas svečias, nešiotojas prūsinių knygų ir laikraščių? Vaižg. Prūsìnės gazietos Vvs. Turė[jo] da i prū́sinio šnapso Gs. Prū́sinis spiritas Nm. 2. priklausantis Prūsijai, Vokietijai: Radau [tokį augalą] ir Žemaičiūse prūsiniūse ties miestaliu Šilgal P. Šeši lenkiški skatikai, o trys prūsiniai I. Tas prūsìnis karalius negalėjo žinoti Krt. 3. kuris tam tikros, iš Prūsijos kilusios veislės: Kur paderėjo žemė, radom septyniasdešimt prūsinių bulvelių po keru Varn. Tas mažutes [bulves] prūsìnėms vadiname Grk. Prūsinìkės bulbės Lkv. Prūsinìkės cibulės Lkv. Vambros plačios kaip mintuvai, nosys užkumpusios kaip prūsinių arklių M.Valanč. Tai mes sugalvojom patys įleisti pirmąjį spiečių prūsinių, ne paprastųjų bičių Vaižg. 4. liuteriškas: Geri buvo žmonės, kad ir kito tikėjimo, prūsinio A.Vencl.